- išlaukinėti
- 3 išlaukinė́ti 1. intr. atlikti gamtos reikalą: Kad ans neišlaukinėtų, tai užtuktų (viduriai užsikimštų) Škn. | refl. BŽ190: Vaikas išbėgo laukan išsilaukinėti Vkš. ^ Linksmas yt bočius, gerai išsilaukinėjęs Skd. 2. tr. padėti atlikti gamtos reikalą: Išlaukinė́ti ligoną reik, pats negalia Plng. \ laukinėti; išlaukinėti; nulaukinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.